2016 m. sausio 12 d. vakarą prie Adakavo bendruomenės namų sukrauto laužo rinkosi tie, kuriems svarbi Lietuvos laisvė.
Laužui įsiliepsnojus, sugiedojome „Tautišką giesmę“. Kartu su laužo žiežirbų spiečiais į dangų kilo ir sklaidėsi kaimo erdvėje širdingai giedami žodžiai: „Lietuva, tėvyne mūsų“. Kol laužas degė, niekas nuo jo nesitraukė: buvo taip jauku, ramu ir gera. Vėl suskambo dainos: „Lietuva brangi“, „Už Raseinių ant Dubysos“.
Kai susirinkome į bendruomenės salę, apžiūrėjome bibliotekininkės Reginos Vingienės surengtą parodą „Sausio šaltis nesustingdė ryžto“. Po to Regina Vingienė deklamavo eilėraštį, Petras Bartkėnas sudarė galimybę dar kartą pažvelgti į žuvusių didvyrių veidus, Zita Jarašūnienė apie kiekvieną iš jų trumpai papasakojo. Tada žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute.
Susėdę prie arbatos puodelio, klausėmės skaudžiųjų įvykių liudininkų (Vaido Vaičekausko, Ignaco Laugalio) prisiminimų. Ką išgyveno tą baisiąją naktį, stengėsi papasakoti kiekvienas. Tada vėl skambėjo dainos: „Palinko liepa šalia kelio“, „Peizažas“, „Tėviškė“, „Sėk, sesule, žalią rūtą“ ir daugelis kitų.
Susirinkę 19,00 valandą visi išsiskirstė tik 23,00. Koks prasmingas, koks reikalingas buvo šis susiėjimas.
Zita Jarašūnienė
Nuotraukos Petro Bartkėno, Zitos Jarašūnienės ir Reginos Vingienės.
