2014 m. lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną, Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia buvo pilnutėlė. Ir ne tik todėl, kad ši diena adakaviškiams, visiems lietuviams ypatinga: Visų šventųjų diena ir Vėlinių išvakarės. Tą dieną buvo šventinamas naujas altorius.
Altorių ir pulpitą kūrė Pranas Dužinskas, Tryškiuose gyvenantis talentingas savamokslis medžio drožėjas. (Iš žinomų šalies menotyrininkų sudaryta komisija išrinko tris Žemaitijos meistrus, liaudies menininkus – 2013 m. „Aukso vainiko“ konkurso laureatus ir prizininkus, kurie buvo apdovanoti juvelyrės Mildos Gutauskienės kurtais aukso vainikais. Vienas iš apdovanotųjų – skulptorius Pranas Dužinskas.) Asmeninių lėšų paaukojo Jovita ir Jonas Vaičiai.
Jono Vaičio Adakavo bendruomenės žmonėms pristatyti nereikia. Tai žmogus, kurio ryšys su gimtine, gretimu Bokšeinių kaimu, ypatingas: saugodamas ir gerbdamas kaimo, jo žmonių, tėvų, senelių ir prosenelių atminimą, Bokšeinių kaimo pariby pastatė kryžių, prie kurio pritvirtinta lentelė su užrašu „Tėviškės žemei ir jos žmonėms. Jonas Vaičys. Bokšeiniai, 2009 m.“.
Jau ne pirmas dešimtmetis, kai Adakavo krašto žmonės, mokyklos mokiniai ir mokytojai jaučia jo meilę, pagarbą ir paramą. Jono dėka šelpiami mokiniai, socialinės globos namų gyventojai, remontuojamos mokyklos patalpos, organizuojamos krepšinio varžybos tarp Adakavo rinktinės ir Šiaulių „Kalvio“ komandos.
Adakavo bažnyčią Jonas Vaičys remia taip pat nebe pirmą kartą. Praėjusiais metais jis nupirko ir padovanojo šv. Mišių Taurę-Kieliką.
Per 2013-2014 metus Adakavo bažnyčia nušvito, į ją sugrįžo žmonės. Tai kunigo Stasio Šlepavičiaus nuopelnas. Pats kunigas kratosi tų nuopelnų ir sako, kad tai dosnių, gerų, šviesių žmonių nuopelnas, ir nuoširdžiai jiems dėkoja. O padėkoti tikrai yra už ką.
Pirmiausiai bažnyčioje buvo pakeistos visos šviestuvų lemputės. Taupiąsias lemputes nupirko Eugenija ir Vitas Žąsinai iš Mažeikių. Staliukai ir mažų žvakelių deginimo stalelis – taip pat jų dovana.
Įvairių spalvų arnotus padovanojo šie žmonės: baltos – Zita ir Alfonsas Masiuliai, raudonos – Aldona Bytautaitė, žalios – Bronislava ir Steponas Vytautas Meištininkai, violetinės – Emilija Masiulienė.
Zita Jarašūnienė, Angelė Neteckienė, Danutė ir Stanislovas Valuckiai padovanojo ligonių lankymo liturginius reikmenis.
Romualdas ir Valerija Vaitkevičiai dovanojo visą bažnyčios įgarsinimo aparatūrą.
Juozapas Macaitis ir Remigijus Maraulis iš savo medžiagų pagamino mažąjį pultelį, du suolus-klauptus ir padovanojo bažnyčiai.
Kunigas Stasys Šlepavičius taip pat dėkingas visiems talkininkams, kurie padėjo tvarkyti bažnyčią ir jos aplinką birželio mėnesį, išmontuoti nebenaudojamą šildymo sistemą, šešiolikai Dievo žodžio skaitytojų, visiems, kurie aktyviai dalyvavo gegužinėse ir Rožinio pamaldose, puikiai giedantiems choristams ir jų vadovei Astai Šlepavičienei, Mindaugui Janušauskiui ir ypač tiems, kurie kiekvieną sekmadienį ateina į bažnyčią ir tuo daugiausiai prisideda prie bažnyčios išlaikymo.
Bažnyčios prižiūrėtoja, žmonių vadinama „pročkelė“, Angelė Neteckienė negali atsidžiaugti galinga žoliapjove. Ji buvo nupirkta už parapijiečių metinės aukos lėšas. Visi parapijiečiai dėkingi už nupirktą naują kilimą po altoriumi.
Adakavo parapijos žmonės dėkoja kunigui religijos mokslų magistrui Stasiui Šlepavičiui už jo neišsenkančią energiją, rūpinimąsi bažnyčia ir parapijiečiais, už ypatingai gražius ir prasmingus pamokslus, už tuos „o dabar toks pavyzdėlis“, kurių nekantriai laukiame kiekvieną sekmadienį.
Skulptoriaus Prano Dužinsko kurti altorius ir pulpitas
Kunigas Stasys Šlepavičius šventina naująjį altorių
Šventinamas altoriaus užtiesalas
Jonas Vaičys ir kunigas Stasys Šlepavičius
Valerija ir Romualdas Vaitkevičiai su kunigu Stasiu Šlepavičiumi